Kas yra psichoterapija?

Kas yra psichoterapija?

Psichoterapija – tai psichologinis pagalbos, gydymo  būdas žmogui. Psichoterapeutas ( paprastai dažnai vadinamas „terapeutu“)  šį būdą taiko reguliarių pokalbių su klientu metu. Problemos ir sunkumai, kuriems esant gali padėti psichoterapija, yra labai platūs – apie tai rašau skyrelyje „ Ilgalaikė psichoterapija“, žinoma, nuo problemos ypatumo priklauso psichoterapinio darbo apimtis, trukmė, pobūdis, galimi pasiekti tikslai.

Šis pagalbos būdas remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu ,  priėmimu ir keitimu. Santykiai, asmenybių spalvos, žmogaus paties savęs patyrimas ir kylančios problemos  yra labai įvairūs, bet psichologijos mokslas padeda tai suprasti kaip nuoseklią, pagrįstą tam tikrais dėsniais, sistemą. Paprasčiau sakant, žmogaus dvasinis pasaulis nėra chaotiškas, jis turi aiškią struktūrą, priežastingumą , siekius ir motyvus. Deja, kartais to pasaulio dalys nesutaria viduje, kelia nerimą ar kitokius simptomus, lemia konfliktiškus ar nuviliančius santykius. Neretai, bent kiek pasigilinus,  galima matyti lyg užkeiktus, vis  pasikartojančius elgesio būdus ar situacijas, kurios veda link to paties rezultato – žmogus pasijunta nesėkmingas, nelaimingas, ištiktas nerimo,  išsigandęs,  praradęs santykius ar socialinę padėtį , sutarimą su savimi. Psichoterapija gali padėti žmogui ne tik tai pamatyti, bet ir suprasti, kodėl jam būdingi tokie elgesio ar santykių būdai bei juos keisti.

Psichoterapeutas yra specialistas, kuris turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją padėti klientui. Psichodinaminės psichoterapijos, kurios specialistė aš esu,  Lietuvoje yra  studijuojama Vilniaus universiteto podiplominių studijų programoje, studijos trunka 6 metus. Jų metu mokomasi teorijos, praktikos ir būsimasis terapeutas pats lankosi pas psichoterapeutą – ir tam , kad suprastų, kaip jaučiasi klientas savo kėdėje, ir tam, kad suprastų savo paties  dvasinio pasaulio ypatybes. Šiuo metu yra daug įvairių psichoterapijos krypčių, jos mokymo būdų, bet klientui verta , prieš kreipiantis psichoterapijos, pasidomėti, kokiai mokyklai, profesinei bendruomenei  psichoterapeutas atstovauja ir kokią kvalifikaciją turi.

Psichodinaminė psichoterapija remiasi klasikine psichoanalitine asmenybės samprata bei šiuolaikiniais požiūriais. Psichoterapija yra kilusi iš psichoanalizės. Žinoma, nuo XIXa. pabaigos, kai S. Freudas sukūrė pagrindinius psichoanalizės teiginius bei „gydymo kalbėjimu“ metodą, tolesni tyrinėjimai bei sukaupta patirtis, nuomonių įvairovė lėmė ir ženklius psichoterapijos pokyčius. Tačiau esminiai teiginiai, sakantys, kad didžioji  žmogaus psichikos veiklos  dalis yra  pasąmoninga , kad elgesį lemia vidinis konfliktas tarp įvairių asmenybės aspektų ( pvz., klientas labai trokšta užimti vadovaujantį postą, bet bijo patirti nesėkmę ir nieko nedaro, kad pasiektų troškimą, jaučiasi dėl to nevykėlis ), kad žmogus, siekdamas apsisaugoti nuo skausmingų išgyvenimų ar savigarbos praradimo, turi susiformavusius gynybos būdus, išlieka. Žmogaus psichika formuojasi  vaikui augant, bendraujant su jį supančiais žmonėmis. Nuo to, kokį temperamentą paveldime,  kokius santykius patiriame savo šeimoje ar šeimų kartose,  mumyse  sukuria santykių su savimi ( pasitikėjimas, gebėjimas save nuraminti, paguosti) ir su kitais ( matome kitus priešiškus, su jais reikia kovoti ar ypatingai globoti ir t.t) elgesio modelius. Šie modeliai būna tinkami vaikiškame amžiuje, bet ne visada padeda gyventi suaugus. Pvz., mergaitė, siekdama gauti nors kokį palankų kritiško ir agresyvaus tėvo dėmesį, gali išmokti pastumti į šoną savo poreikius ir nuolankiai vykdyti tėvo liepimus, bet suaugusi, ieškodama partnerio, gali  vis „išsirinkti“ vyrą, kuris, nepaisant jos didelių pastangų jam įtikti, bus išnaudotojiškas, negebantis mylėti ar net smurtaujantis, su priklausomybėmis. Psichoterapija ir tyrinėja, padeda pamatyti, keisti šiuos santykio aspektus.

Psichoterapijos metodo taikymas turi savo taisykles. Tam, kad būtų galima saugiai tyrinėti žmogaus dvasinį pasaulį, kuris anaiptol nėra paprastas, turi būti sukurtos ir atitinkamos sąlygos – kaip ir bet kuriai medicininei intervencijai ar sėkmingam bet kokios srities projektui. Terapeutas privalo užtikrinti konfidencialumą – nuo šios prievolės  pagal psichoterapeuto darbo etiką jis atleidžiamas vaikų išnaudojimo atveju ar kai sužinoma, kad klientas planuoja kriminalinį nusikaltimą.  Įprastai vieno susitikimo – sesijos – trukmė yra 45-50 min. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo ( asmenybės sutrikimų atveju – trukmė skaičiuojama metais), kliento tikslų . Pvz., jei kliento istorijoje nutiko kažkoks įvykis, sukėlęs simptomą ( nerimą ar kt.), o iki tol buvo sėkmingi santykiai, darbinė  veikla, pasitenkinimas savo laisvalaikiu, savimi – galbūt užteks keleto – keliolikos susitikimų, suprasti ir pašalinti problemą. Bet jei išryškėja ilgą laiką trunkantys, pasikartojančias problemas keliantys asmenybės ar elgesio bruožai, sunkumai – jiems įveikti reikia daug laiko – nes jie ir susiklostė  per ilgą laiką.  Pirmiausia keletą susitikimų vyksta diagnostiniai pokalbiai, kol suprantama problemos esmė, jos ryšys su kliento gyvenimo istorija, galimybės pokyčiams. Jei terapeutas klientui, o klientas terapeutui „tinka“ ( abu mato galimybę tolesniam darbui), kartu  suformuluojami  terapijos tikslai, aptariama terapijos trukmė. Sudaromas susitarimas – dažniausiai žodinis, gali būti ir raštu. Jame susitariama, kokiu dažniu lankysis klientas ( psichodinaminės terapijos atveju – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę ), kokiu laiku ( paprastai stengiamasi laikytis to paties laiko kas savaitę), kokią kainą mokės, kaip bus elgiamasi, jei klientas dėl kokių nors priežasčių praleidinės susitikimus, kaip bus planuojamos atostogos.

Žinoma, labai svarbu suprasti, kad psichoterapija tikrai nemaža skiriasi nuo įprastų gydytojo – paciento santykių – kai pacientas ištiriamas, jam paskiriami vaistai ar operacija. Tokiu atveju pacientas yra pasyvus paslaugos ar procedūros vartotojas,  jam lieka tik klausyti ir teisingai vykdyti gydytojo nurodymus. Psichoterapijoje rezultatas priklauso ne tik nuo psichoterapeuto kvalifikacijos, bet ir nuo kliento pastangų, motyvacijos. Klientas, siekdamas pokyčių, turi prisiimti pareigą  bendradarbiauti, atvykti į susitikimus, laiku atsiskaityti . Sesijų metu stengtis kalbėti tai, kas jam svarbu, kiek įmanoma – nuoširdžiai ir atvirai, kartais – peržengiant tam tikrą diskomforto jausmą.